Tostai ir palinkėjimai vestuvėms prie vaišių stalo

Šį kartą apie vestuvinius tostus ir palinkėjimus prie vaišių stalo, nes kiekvienas svečias keldamas pirmąsias gėrimo taures palinki kažką nuo savęs jaunavedžiams. Tiems kuriems kartais pristinga minčių ir orginalumo pateikti tostai ir palinkėjimai gali praversti. Kieno jie parašyti ir sumanyti nepavyko atrasti, bet greičiausiai tai liaudies išmintis. Jeigu kažkas atkapstytų autorystę, tuomet mielai nurodyčiau kaip tekstų autorius ir šaltinius.

Vestuvinis tostas apie karštą meilę žmonai

XVI amžiuje Prancūzijoje mokytojams buvo uždrausta vesti. Tačiau vienas mokytojas nepaklausė šio draudimo ir vedė. Aišku, dėl to neteko darbo. Jo žmona mokėjo megzti ir iš to užsidirbdavo duonai. Mylintis vyras, neturėdamas ką veikti, ištisas valandas žiūrėdavo į dirbančios žmonelės pirštus. Pagaliau jam kilo idėja sukurti mezgimo mašiną arba tokį mechanizmą, kuris pavaduotų mylimą žmoną. Jis sukonstravo pirmą mezgimo mašiną, kuri imitavo mezgėjos pirštų darbą.

Tad pakelkime taures už karštą meilę žmonai, už meilę, kuri gimdo išradėjus.

Palinkėjimas vestuvėms: garbė, protas ir širdis

Jaunuolis įsimylėjo neapsakomo grožio merginą. Tačiau ji buvo labai pikta ir gobši. Vieną kartą gražuolė vaikinui pasakė:
–Jeigu nori, kad aš už tavęs tekėčiau, atiduok man savo širdį.
–Mano širdis nuo šiol priklauso tau, o mano brangiausioji,– atsakė įsimylėjėlis.
–Atiduok ir savo protą,– pareikalavo gražuolė.
–Nuo to laiko, kai tave pamilau, aš netekau proto. Aš esu tikras beprotis.
–Atiduok man savo garbę.
–Tebūnie taip, kaip tu nori. Imk ir garbę.
–Dabar aš sutinku už tavęs tekėti,– ištiesė ranką gražuolė.
Jaunuolis giliai atsiduso:
–Dabar jau neįmanoma tai padaryti. Tu viską iš manęs paėmei, ką aš turėjau geriausio. Manęs jau nebėra. Aš – niekas.
O niekas negali tapti vyru.
Tad pakelkime taures už garbę, protą ir širdį,– kurių netekęs žmogus – jau nebe žmogus.

Šmaikštus vestuvinis tostas

Linkiu,kad pas vyrus visada stovėtų(pilna taurelė),o moterys visada duotų(ją išgerti).

Vestuvių tostas apie vyrų nepastovumą

Gatve ėjo mergina. Vyriškis į dėmiai ją peržvelgė ir nusekė paskui.

Mergina stabtelėjo ir pasiteiravo, kodėl jis ją sekąs.
–Todėl, kad aš jus įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio,– pasakė nepažįstamasis.
–Aš neverta, kad jūs mane mylėtumėte vien už grožį,– pasakė ji.

– Mano sesuo šimtą kartų gražesnė… antai ji eina.

Prieikite prie jos ir prisipažinkite mylįs.
Vyriškis grįžo atgal ir pamatė reto bjaurumo moterį. Nusivylęs jis pasivijo gražuolę ir paklausė, kodėl ji taip negražiai pajuokavusi, pasišaipiusi iš jo.
–Aš taip pasielgiau dėl to, kad jūs sakėte netiesą,– atkirto ji.

– Jeigu jūs būtumėte iš tiesų mane pamilęs iš pirmo žvilgsnio, kam gi jums būtų reikėję bėgioti ir ieškoti kitos moters?
Tad pakelkime taures už tai, kad vyrui netektų rausti dėl savo nepastovumo.

Tostas vestuvėms apie nuostabų kokteilį

Pasiklausykite, ką byloja sena indų legenda.
Visagalis paėmė rožės šviežumą, medžio lapo lengvumą,
persiko žiedo aksominį švelnumą, alyvų žiedų žvilgesį,

rasos ašarėlę, saulės spindulio šypseną, pavasario vėjelio nepastovumą, povo pasipūtimą, kregždės skrydžio grakštumą, kiškio baikštumą, pūko lengvumą.

Prie viso to pridėjo deimanto kietumą,
medaus saldumą, tigro žiaurumą, kėkšto rėksmingumą,
balandžio burkavimą, liepsnos karštį.
Viską suplakė ir iš viso to išėjo moteris.
Šis kodėl ji nuostabi ir nepakartojama.
Tad pakelkime taures už nuostabų kokteilį.

Vestuvinis tostas apie cirką ir tramdytojus

Cirko direktorius ir žvėrių tramdytojas tiesiog apstulbino

žiūrovus savo drąsa, parodęs triukus su liūtais.
Pasibaigus programai, prie jo priėjo susižavėjusi žiūrovė ir sako:
–Nuostabu, aš tiesiog pritrenkta jūsų drąsa ir gebėjimu susivaldyti. O jūs toks nepanašus į tramdytoją: toks plonutis, liesutis…
–Čia ir yra mano sėkmės paslaptis,– nusišypsojo tramdytojas.

– Liūtai laukia, kol aš nutuksiu.
Taip bekalbant į cirko direktoriaus kabinetą uždusęs įbėga žvėrių prižiūrėtojas.
–Pone direktoriau, tigras užpuolė jūsų žmoną.
–Viešpatie,– sudejavo direktorius,– iš kur aš dabar gausiu kitą tigrą?
Pakelkime taures už tramdytojus… nebūtinai žvėrių.

Tostas apie mergeles ir gamtą

Atėjo keturiolikmetė mergaitė prie berželio ir sako:
–Berželi, išskleisk tiek lapelių, kiek aš padariau nuodėmėlių.
Susiūbavo berželis ir išskleidė porą lapelių.
Atėjo šešiolikmetė ir pasakė tą patį.
Susiūbavo berželis ir lapeliais pasipuošė viena šakelė.
Atėjo aštuoniolikmetė ir paprašė beržo to paties.
Susiūbavo, suošė berželis ir visas pasipuošė lapeliais.
Tad pakelkime taures už tas mergeles, kurios puošia Lietuvos gamtą.

Tostas vestuvėms apie degtinę ir tris vyrus

Ant degtinės upės rojuje sėdi trys vyrai. Ne šiaip sau sėdi, o geria,
Valgo, šnekučiuojasi. Staiga pribėga kažkoks žmogelis ir prašo:
–Greičiau įpilkite man išgerti.
Vyrai įpila. Tasai vienu mauku išgeria ir vėl nubėga.
Trijulė tęsia pokalbį, išgeria, užvalgo..staiga vėl pasirodo tas vyrukas.
–Bičiuliai, vyreliai gerieji, paskubėkite, įpilkite man taurelę…
Įpila. Tas makt išgeria ir vėl nubėga. Po kelių minučių “bėgūnas”
Vėl pasirodo.
–Ko tu čia bėgioji pirmyn atgal?– nesupranta vyrai.
–Sėsk šalia, išgersime, pakalbėsime.
–Neturiu laiko…gal kitą kartą,– atsiprašinėja keistuolis.
–Aš juk dar guliu reanimacijoje.
Tad pakelkime taures už pakibusius tarp Dangaus ir Žemės

Vestuvinis tostas: širdis ir liežuvis

Valdovas įsakė savo vergui papjauti avinėlį ir
vaišių stalui iškepti pačią geriausią mėsą.
Vergas taip ir padarė: patiekė avinėlio širdį ir liežuvį.
Kitą dieną šeimininkas vergui įsakė pietums
patiekti pačią blogiausią avinėlio mėsą.
Vergas ir šį kartą patiekė širdį ir liežuvį.
–Kaip tai suprasti?– nustebo šeimininkas.–Paaiškink.
–O valdove,– nusilenkdamas pasakė vergas,– kas gali
būti vertingesnio už širdį ir liežuvį,
jeigu jie panaudojami švariems ir kilniems tikslams.
Ir kas gali būti blogiau,
kai širdis bei liežuvis panaudojami blogiui…
Tad pakelkime taures, kad širdis ir liežuvis tarnautų kilniems tikslams.
 

Tostas vestuvėms apie žmogėdras ir negandas

Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas velka
du žmogėdros – tėvas ir sūnus. Priešais ateina gražutė riebuilė moteris.
–Tėti, suvalgykime ją,– pasiūlo sūnus.
–Ką tu sūneli, argi galima sušveisti tiek kalorijų išsyk?
Negi tu žurnalų neskaitai?
Eina toliau. Sutinka moterį. Ji liesa liesutėlė.
–Tėti, suvalgykime bent šią.
–Ką tu sūnau, ji tik kaulaminčiams tetinka.
Nuėjo jiedu dar vieną varstą. Priešais ateina gražuolė.
Ne mergina – tikra svajonė.
–Tėti, šitą tai jau tikrai sušveisime. O gal namo pasiimkime?
–Teisingai sakai, sūneli. Namie verčiau mamą suvalgysim.
Siūlau tostą už tas merginas, dėl kurių vyrai iš proto eina
ir pasiruošę “suvalgyti” tai, kas nevalgoma, tai yra iškęsti visas negandas.

Vestuvinis tostas apie pargriuvusį vyrą

Gatve ėjęs vyras staiga pargriuvo. Matyt, apalpo.
Aplink jį susirinko būrys žmonių. Vienas per kitą
Buvo girdėti šauksmai:
–Greičiau pakvieskite greitąją! Gydytoją!
Garbaus amžiaus poniutė patarė:
–Duokite jam konjako arba degtinės.
–Duokite jam šviežio oro,– siūlė vyras stumdydamas
apspitusius žmones.
–Geriausia šiuo atveju padeda konjakas arba degtinė,–
kartojo moteris.
Staiga apalpėlis atsigaivaliojo ir silpnu balsu tarė:
–Nutilkite, leiskite kalbėti tai protingai moteriškei.
Taigi pakelkime taures už protingą pasiūlymą,
jog padainavus, užkandus verta ir išgerti.

Tostas vestuvėms nemigos problemos

Susitinka du draugužiai. Vienas pradėjo skųstis nemiga ir
pasigyrė suradęs būdą, kaip ją nugalėti, nors ir ne visai sėkmingai.
-Ir kai tu gelbstiesi nuo jos?-domisi antrasis.
-Kas dvi valandas išgeriu po stiklinę vyno.
-Ir po to užmiegi?
-Neee…Bet tada linksmiau nemiegoti.
Tad pakelkime taures už tai, kad šiąnakt mums būtų linksma nemiegoti.

Vestuvinis tostas apie valią

Jaunikis sako savo būsimai žmonai:
–Brangioji, norėčiau tuojau po vestuvių važiuoti į Palangą. Prie jūros…
–Gerai, brangusis, važiuosime prie jūros.
–Ne važiuojame, o skrendame, brangioji.
–Kaip įsakysi, brangusis..
Merginos motina patraukia dukterį į šoną ir tyliai šnibžda:
–Ar ne per daug komanduoja tavo būsimasis?
–Palik jį ramybėje, mama. Lai diktuoja savo paskutinę valią.
Pakelkime taures už vyrus, kurie dar prieš šeimyninį gyvenimą pareiškė paskutinę valią.

Tostas vestuvėms apie beribę meilę žmonai

Vienas žmogus turėjo gražią, bet lengvabūdę žmoną. Paskalos pasiekė net miesto merą. Jis pasišaukė tos moters vyrą
ir ėmė kamantinėti:
–Kaip tu gali gyventi su tokia pasileidusia moterimi ir ką mylėti? Išvyti ją reikia.
–Ji visais atžvilgiais nuostabi moteris. Kaip aš galiu jos nemylėti, jeigu ją myli visi miesto vyras?
Pakelkime taures už nuostabias žmonas ir tas moteris, kurias visi myli.

Vestuvinis tostas apie degtinę

Žmona nekantriai laukia iš restorano pareisiančio vyro ir sako:
-Sūneli, pažiūrėk, gal jau pareina tėtukas?
Berniukas žvilgteli pro langą ir džiaugsmingai sušunka:
-Tėtukas eina!
-Kuria puse?
-Abiem,-atsako vaikutis.
Pagaliau įvirsta girtas vyras. Žmona užsipuola:
-Tai kodėl tai vėlai pareini namo?
-O kuri dabar valanda?-vos apversdamas liežuvį klausia jis.
-Dešimta.
-Ryto ar vakaro?
-Ryto.
-Šiandienos ar rytdienos?
Žmona ima raudoti:
-Ir kodėl tu geri degtinę?
-Kad ji skysta, tai ir geriu. Jeigu būtų kieta –graužčiau.
Tad išgerkime už tai, kad degtinės nereikia graužti.

Tostas vestuvėms apie vyrų ragus ir kalcį

-Pone daktare, atėjęs pas gydytoją skundžiasi vyriškis,- kai išgeriu..tai negaliu baigti…
-Tai negerkite!-pataria gydytojas.
-Tada negaliu pradėti. Gal sakau, pone daktare, išrašykite man vaistų, kuriuose būtų daugiau kalcio?
-O kam jums tokie vaistai?
-Mano žmona trainiojasi su kitais vyrais, o man neauga ragai..
Pakelkime taures už tai, kad vyrams nereikėtų kreiptis į gydytojus panašiais klausimais.

Vestuvinis tostas apie žibintų tinkamą laikymą

Jaunuolis afganas vedė gražią dorą žmoną.
Pirmąją vestuvių naktį liepė tarnui palaikyti žibintą.
Kiek jaunavedys besistengė, tačiau niekaip negalėjo
susidoroti su vedusio vyro pareiga. Tuomet jis atsikėlė
ir pasiūlė tarnui pabandyti, o pats ėmė jam žibinti.
Tuomet šeimininkas skėlė tarnui skambų antausį šaukdamas:
-Niekše! Štai kaip reikia žibinti!
Pakelkime taures, kad žibintas būtų laikomas tinkamai.

Tostas vestuvėms apie moteris užkluptas su meilužiais

Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu? Prancūzė: "O Poli! Gulk šalia!"
Amerikietė: "Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras."

Anglė: "Bili, tu pats kaltas -juk tu šiandien grįžai

penkiomis minutėmis anksčiau negu visada."

Rusė: "Vasia, Vasia dėl Dievo meilės -aš juk nekalta: jis mane išprievartavo.
"Žydė: "Abramai, tai tu? O kas guli šalia manęs?"

Lietuvė: "Tai ko akis išsprogdinai? Tu irgi ne šventasis.
Ak, tu šitaip negalėtum? Jeigu nebūtum impotentas,- galėtum."
Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms geriausias meilužis - savo vyras!

Vestuvinis tostas apie vyrų uždarbius
-Ak,kaip malonu tave matyti! Nesimatėme nuo pat tavo vestuvių!- čiauškėjo draugė.-Na, kaip sekasi ištekėjusiai?
-Verčiau neklausk. Viskas taip brangu, o vyras mažai uždirba.
-Kaip tai?Juk tu gyreisi, kad jis labai turtingas.
-Nieko panašaus. Tuomet aš sakiau, kad jis pinigų turi daugiau nei proto.
Pakelkime taures, kad vyrai visada turėtų daug pinigų, o dar daugiau proto.
Pakelkime taures už tai, kad moterys negalėtų skųstis savo vyrais, jog tik mažapročiai mažai uždirba.

Tostas vestuvėms apie žmonų liežuvius

Policininkas sulaikė vairuotoją už greičio viršijimą.
-Aš priverstas jus nubausti,-pareiškė jis.
-Bet juk aš važiavau 60km/h greičiu,- teisinasi sulaikytasis.
-Pone, jūs švilpėte 90km/h greičiu.
-Prisiekiu visais šventaisiais: aš neviršijau greičio! Ką, jūs netikite mano garbės žodžiu?
Čia atsiveria mašinos durelės ir vairuotojo žmona sako:
-Kai mano vyras išgeria, su juo ginčytis beprasmiška!
Pakelkime taures už tai, kad žmonos nesikištų į besiginčijančių vyrų reikalus.

Vestuvinis tostas apie rožės vyrą

Mokytojas nori vaizdžiai paaiškinti skirtumą tarp rožės ir kaktuso:
-Įsivaizduokite dailiai apsirengusią jauną, gražią moterį..Tai tokia esanti rožė.
O šalia jos stovi žalia neišvaizdi būtybė, kuri ir žydėt retai žydi, o dažniausiai
ji bežiedė. Ta būtybė šalia rožės atrodo verta pasigailėjimo..Kas tai galėtų būti?
-Aišku, pone mokytojau,-atsakė mokinys,-tai rožės vyras.
Pakelkime taures už rožių vyrus.

Šmaikštus vestuvinis tostas

Karta gyveno baisus drakonas, kuris maitinosi tik nekaltomis mergelėmis.
Tai pakelkime tostą už tai, kad jis atskristų pas mus ir numirtų iš bado.

Tostas vestuvėms realybė ir pasaka
Kuo skiriasi realybė nuo pasakos?
Pasaka,- kai jaunikaitis veda varlę,, o ji po vestuvių tampa
karalaite. Realybė,- kai veda karalaitę, o paaiškėja, jog ji
lovoje besanti šalta varlė.
Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus
į pasaką.
 

Vestuvinis tostas apie susikuriamą laimę
-Jonai, kodėl tu nešioji dviem numeriais mažesnius batus?
-Vardan laimės. Mano žmona labai negraži, netvarkinga,
prasta šeimininkė. Sūnus prastai mokosi. Aš nebetikiu,
kad jis sugebėtų baigti mokyklą..Duktė neklauso. Uošvė
nuolatos zirzia.
-Tai kuo čia dėti batai?
-Kad tu žinotum, kokį malonumą patiriu, kai vakare
nusiaunu batus?!
Tad pakelkime taures už tuos, kurie susikuria sau laimę.
 

Tostas vestuvėms kas yra meilė?
Daug kalbama apie meilę. O kas yra toji meilė?
Į šį klausimą vienas filosofas atsakė:
-Meilė-tai vienas bučinys, trys bučiniai, keturi
bučiniai, penki bučiniai, keturi bučiniai, trys bučiniai,
du bučiniai, vienas bučinys…
Tad pakelkime taures ir nuoširdumo, draugystės, artimo
meilės vardan pabučiuokime savo kaimynę, sėdinčią prie šio stalo!
 

Vestuvinis tostas apie pinigus
Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės.

Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą.
Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę.

Tad linkiu, kad jūs turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilės.

Kopijuoti, platinti, skelbti internetinio tinklalapio www.fotoROMANTIKA.lt nuotraukas ir informaciją be raštiško fotografo sutikimo draudžiama. Juk visuomet galite pasiteirauti elektroniniu paštu (arba telefonu) ir greičiausiai gavę teigiamą atsakymą nuotraukas ir informaciją galėsite naudoti savo tikslams kiek tinkami į valias.

Sausio 14, 2010 parašė fotoRomantikas